BMR 1959 – taip pavadinta teoriškai galėjo būti bet kokia Barbie linija. Barbara Millicent Roberts, gimusi 1959 m. – tai viso labo jos ID duomenys. Bet kolekcininkai nuo pat šio vardo anonso laukė serijos pristatymo nekantraudami ir aukštais lūkesčiais, mat toks „asmens kodo“ lipdymas ant etiketės žymi, kad Mattel sureikšmina šią kolekciją ir pristato kaip esminę, reprezentuojančią pačią Barbie prigimtį ir parodančią jos dabartinį būvį.

Premjera sukėlė šiokį tokį sumišimą.

Naujosios lėlės rėžė akį. Jų drabužiai, šukuosenos, aksesuarai rėkte rėkė „šito tai nesitikėjot, ane?“ Šešiasdešimt metų ji stulbino miniatiūrinių aksesuarų detalumu, blizgučių ir raukinių kaskadomis, elegantiškais siluetais ir aukštosios mados rafinuotais ekskliuzyviniais momentais, ir staiga – dryžuotais šortais, apsikabinusi Keną salotiniais plaukais ir ryškiu makiažu, su marga grupele kitų bičiulių. Sakyčiau, ultramadingų, ekscentriškų lėlių paradas sukėlė tam tikrą šoką, nors dizainas, kaip tai įprasta Barbie visatoje – visiškai neagresyvus: labiau smagiai žaidžiantis dabarties mados motyvais negu maištaujantis, nors ir dirginantis neįprastumu.

„Cirkas?“ – piktinosi vieni, baisėdamiesi ribinio ryškumo drabužiais.

„Gatvės mada,“ – kiti nemirktelėję nustatė inspiracijos šaltinį.

Carlyle Nuera šiais kūriniais dar kartą pasirodė esąs vienas iš Barbie dizaino lyderių – kolekcija, dar neužbaigta (neseniai publikuotos antrosios bangos lėlės), yra neabejotinas hitas. Vieni, bjaurėdamiesi drabužiais, negali atsispirti šių lėlių veidų, plaukų ir kūnų patrauklumui, kitiems knieti pakeisti jų makiažą irba šukuosenas, treti žavisi kolekcijos visuma… Kiekvienas žaidžia savaip, bet – faktas – šiuo metu tai yra karščiausias Barbie produktas.

Jis toliau plėtoja įvairovės – kūnų, seksualumo, veido bruožų, pigmento – idėją, kaip ir žaidybinė „fashionistas“ – dominuojanti ir gausiausia Barbie linija. Bei – vėl – kaip ir 60 metų iki šiol, Barbie kalba šiuolaikinės mados kalba, ir – subtiliai, tarp eilučių, tarp spalvotų šortų dryžių, paneigdama visus ją bandančius suvaržyti rožinius blizgius stereotipus – sušnabžda „TU GALI BŪTI BET KUO!“

Ir štai – vieną jų aš turiu… Pažeista pakuotė, bet KOKIA pakuotė: ekologiška, iš suyrančio kartono su tokiu štai impozantišku Carlyle Nuera eskizu:

Eskizai ant dėžutės nėra naujiena: juos naudoja pakuotei ir Robertas Bestas, ir Bob Mackey bei kiti, bet tokiu formatu – ant rudo kartono – dar jų nesame matę.

Pažiūrėkime į lėlę.

Plaukai. Man atrodo, tai kanekalono pluoštas. Nuostabi klasikinių šviesių Barbie garbanų parafrazė – vešlūs dviejų atspalvių plaukai, susiraitę į didžiulį, kone netelpantį ant galvos pūkuotą debesį, kurį gražuolė atsainiai sutramdo, surišdama arklio uodegą. Juos sudėtinga peršūkuoti, ir neverta: kiek mačiau tokių bandymų – net ir sėkmingieji yra mažiau išraiškingi nei originalus stilius.

Galva. Ji mažesnė! Nuo Barbie-Bratz epinio battle’o laikų šviesiaplaukės gražuolės galva gerokai ūgtelėjo ir nebuvo susitraukusi, išskyrus vinilo modelius ir kai kurias kitas kolekcines lėles. Ši – viena „kai kurių kolekcinių“, mažesne galva, dėl to atrodo maloniai proporcinga. Veidas yra Millie nepraverta burna – keletui ryškių lėlių pastaruoju metu naudotas moldas, pamiltas kolekcininkų ir dar ne tiek daug matytas, kad juo būtų atsigrožėta. Dieninis makiažas, stori kruopščiai suformuoti antakiai, dailiai nupieštos ne per didelės ir ne per ryškios akys gieda giesmę užtikrintai sugrįžusiam į madą natūraliam grožiui ir saikui.

Kūnas. Aukštaūgė made-to-move. Jau mano aptartos straipsnyje apie futbolininkę 22 jungtys yra nuostabus gėris, panaudotas ir čionai, bet šis kūnas yra gerokai aukštesnis, ir tai teikia fiziškai stiprios, įspūdingo ūgio ir kartu labai gracingos merginos įspūdį. Taip ir norisi įduoti jai krepšinio kamuolį… 🙂 Bet turėjau tik riedlentę – pasiskolinau iš sūnaus.

Drabužiai ir aksesuarai. Komplektas labai paprastas: dryžuoti šortai, ryškiaspalvis džemperis, žalia kepurė su snapeliu, skirta nešioti atvirkščiai, puošta linijos logo, ir taip pat dekoruoti logotipu „batai“, kurie techniškai yra kojinės su priklijuotais padais. Įvaizdį vainikuoja originalus, unikalus, tik šiai kolekcijai skirtas ekspozicinis stovelis. Kad ir kaip nedaug detalių sudaro jį, šis stilius daro įspūdį… Neatima amo, kitaip negu sudėtingos drapiruotės, smulkūs siuvinėjimai ir kitokie išskirtinio puošnumo sudėtingi dirbiniai, bet teikia kitą pozityvią emociją. Čia daug optimizmo, jaunatvinės maksimalistinės visagalybės, veržlumo, pasitikėjimo savo jėgomis.

Žaisti ar nežaisti. Neduočiau! Neduočiau šios lėlės merginai ar vaikinui į rankas anksčiau negu paso! Ji turi didžiulį potencialą, man akyse jau stovi begalybė variantų, kaip ją galima perrengti, kokias situacijas, dioramas sukurti, bet ja turi žaisti tie, kas supranta šį dizainą ir turi valios nekišti nagų prie plaukų.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *