Tai įvyko 2010 m. Buvo išleista „Barbie Computer Engineer” – lėlė su miniatiūriniu rožiniu laptopu, pašaukta pasakyti viso pasaulio mergaitėms, kad programavimas yra puiki moteriška veikla, kad tikslieji mokslai laukia visų lyčių imlių ir organizuotų protų, kad madingiausia, daugiausia aptarinėjama ir bene didžiausią paklausą išlaikanti profesija neturi lyties. Jeigu tai daro moters etalonas Barbie – reiškia, visuomenė pasirengusi matyti moterį prie kompiuterio… ne naršančią soc.tinkle ir ne tinklaraštį rašančią.

BET…

Po to (net 2014 m.) internetuose išplito tai. Nieko blogo pačiame straipsnyje, jis yra puikus, tai yra neabejingos motinos, gerbiančios savo lytį moters rašinys, kuriame analizuojama Mattel parengta tais pačiais metais knygelė apie Barbę-programuotoją. O knygelė yra tiesiog nokautuojanti. Tingintiems skaityti šią istoriją angliškai tiesiogiai Pamelos Ribon tinklaraštyje, trumpai galiu nusakyti, kad turinio esmė tokia: Barbie, pasirodo, visai ne programuotoja, o tik kuria dizaino idėjas žaidimėliui, kurį „tikru žaidimu” pavers Stivenas ir Brajenas. Taip taip, ne Midge ir Summer, o kažkokie Stivenas ir Brajenas – vyrai šoka į pagalbą, o kas gi dar? Na, ok, komandinis darbas, gal ji kieta dizainerė? Pasirodo, jos kompiuterinis raštingumas labai žemas: išaiškėjus, kad jos kompiuteris užkrėstas virusu, ji įkišo savo USB raktą į savo sesers Skipper laptopą. Ačiū, sese. Barbie nenusimena, ieško išeities. Ji paklausia dėstytojos (dėstytoja, beje, moteris, tiesiog neįtikėtina!), ką daryti, užkrėtus kompiuterį virusu. Mokytoja paaiškina apie antivirusines programas. Valio, dabar Barbie pasileis antivirusą ir įveiks savo pirmą mažytį kompiuterinį iššūkį. Ji nusipirks ir susiinstaliuos antivirusinę programą, perskanuos kompą, o gal netgi, valymo azarto apimta, perinstaliuos savo opercinę sistemą? Ne, bl****, ji eina pas Stiveną ir Brajeną!!! Jie reanimuoja jos ir Skipper kompiuterius, Skipper giria savo šaunią išradingą sesę, o Barbie pristato žaidimėlį, neminėdama nei Stiveno, nei Brajeno, gauna aukštą balą ir laiminga pareiškia, jog gali tapti puikia programuotoja… Ne aš viena į šią knygą reagavau galvos daužymu į sieną. Pamelos Ribon tekstas – išsamiausias ir labiausiai paplitęs tarp tuzinų tuomet pasirodžiusių rašinių, pilnų nusivylimo ir pagiežos.

Internetai tiesiog ėmė rėkti. Daugiausia riksmų ir elegantiškiausia forma užkonservuota puslapyje Feminist Hacker Barbie . Čia internautai kūrė alternatyvius tekstus nevykusiam Mattel fiasko, kuriuose Barbie yra kompetetinga, nuovoki ir netgi tikra moksliukė. (Tiesa, dabar projektas užfloodintas nešvankybėmis). Casey Fiesler sukūrė alternatyvią versiją nuo pradžios iki galo. Tai buvo sėkminga ir griausminga Barbie gynimo akcija – rožiniame Mattel ofise, kuris turi, turbūt, geriausia visose JAV advokatų kontorą, sapnuot nesapnavo, kokią armiją gali suvienyti jų kuriama gražuolė, kai jos asmenyje yra įskaudinama ištisa lytis.

Mattel atsiprašė. Tai įvyko Facebook Barbie paskyroje, atsiprašyme buvo pasakyta: “Since that time we have reworked our Barbie books. The portrayal of Barbie in this specific story doesn’t reflect the Brand’s vision for what Barbie stands for. We believe girls should be empowered to understand that anything is possible and believe they live in a world without limits. We apologize that this book didn’t reflect that belief. All Barbie titles moving forward will be written to inspire girls imaginations and portray an empowered Barbie character.” „Peržvelgėme Barbie knygų liniją. Barbie vaizdavimas šioje istorijoje neatitinka to, ką kompanija laiko Barbie atstovaujamomis vertybėmis. Mes tikime, kad mergaitės turi būti skatinamos suprasti, kad viskas yra įmanoma, ir tikėti, jog jos gyvena pasaulyje, kuriame nėra apribojamos. Atsiprašome, kad knyga neatspindėjo šio tikėjimo. Visi Barbie serijos kūriniai nuo šiol bus rašomi taip, kad įkvėptų mergaičių vaizduotę ir suteiktų Barbie personažui tvirtumo.”

Knygutės autorės gyvenimas virto košmaru. Ši apmaudi klaida jai kainavo brangiai. Ji dar ilgai buvo persekiojama ir sulaukė šimtų neapykantos, grasinimų ir priekaištų pilnų laiškų.

Kita vertus, apstu netikėtų bonusų: lėlė išgarsėjo, buvo sukurtos bent kelios ištisinės alternatyvios knygelės versijos, Barbie tapo pilnateisė kompiuterinės bendruomenės narė. 🙂

O dabar apie lėlę

Nusipirkau ją savo 28-ojo gimtadienio proga. Dar neplanavau jų kolekcionuoti, bet nutariau patenktinti tą NORIU, kurį jausdavau kaskart  išvydusi Barbie nuo pat pirmosios akistatos su ja. Pamenu, šiek tiek blaškiausi tarp ilgaplaukės „Hair-tastic” (2010) ir programuotojos, bet pirmosios plaukų ilgis vis tik buvo ne toks įspūdingas, kad vardan jų praignoruočiau progą įsigyti lėlę, pagerbiančią, vienok, mano vyro profesiją. Ji kainavo tuo metu 70 litų ir aš nė nenutuokiau, kad 2017-aisiais Ebay nepasiūlys šios lėlės už mažiau nei 99$! Aš turtinga! 😀 Na, kadangi manoji išpakuota ir „žaista”, vargu ar kas man mokėtų už ją daugiau nei 50, o aš ir nesiruošiu jos pardavinėt. Kainos šuolis (šiaip retai nutinkantis žaidimo linijos lėlėms) nulemtas dviejų faktorių: anksčiau aprašytojo skandalo bei to, jog ji tebėra vienintelė Barbie-programuotoja, kuri kada nors buvo sukurta (Game Developer yra kita profesija, ją aptarsiu vėliau).

Laimei, ji sukurta kur kas atidžiau ir su daugiau meilės negu ją aprašančioji knygutė. Ir tai, kaip ji sukurta, verčia mane tikėti, jog Mattel atsiprašymas buvo nuoširdus, ir knygelės turinio pobūdį lėmė nesusipratimas, o ne siekis įtikti seksistiškai nusiteikusiai Barbie auditorijos daliai.

Plaukai. Puikūs, aukščiausios kokybės plaukai, kokius tik naudoja šis gamintojas. 2010-aisiais Mattel dar nepylė į lėlių galvas klijų, tad plaukai neapsivelia slidžia substancija, kaip kai kurių šiuolaikinių plastikinių asmenų. Aukšta „uodega” ir atskirai surišti ilgi kirpčiai (mano lėlės atveju dalis jų išsprūdo iš kirpčius prilaikančio siūlų gniaužto) – kasdieniška ir kartu labai miela bei unikali šukuosena (nesu mačiusi antros Barbie tokiu sušukavimu). Kažkam seksistinio skandalo metu kliūdavo, kad ji – blondinė, bet būtų nekorektiška lėlei-tiksliukei priskirti kitą plaukų spalvą negu tradicinė. Jeigu norima perteikti žinutę „kiekviena mergaitė gali…”, lėlė turi būti tokia, kokios yra kitos pagrindinės linijos lėlės. Pastaruosius keletą metų galioja jau kiti principai, bet 2010-aisiais buvo taip.

Galva. Šiai lėlei parinktas šablonas Generation Girl, padidintos galvos versija, 1998, tuo metu buvęs dominuojantis – šis sprendimas, kaip ir šviesių plaukų parinkimas, stiprina idėją „visos gali”. Jos makiažas – toks pat gausus, kaip ir daugumos jos bendraamžių, akių forma ir blakstienų išdėstymas – standartiniai taip pat, tačiau paletė parodo kūrėjų siekį suteikti jai nuosaikesnio, dieninio makiažo, efektą. Štai ji nuotraukoje tarp savo antrininkių. Visos jos skirtingos, tačiau Programuotoja išsiskiria itin švelniu lūpdažio tonu. Man tai yra vienas gražiausių GG modelio veidų.

Kūnas. Žinoma, ji yra standartinio Bellybutton 1999 korpuso, bet jos galūnės – tiesiog nuostabios: rankos su šarnyrais ties riešais, alkūnėmis ir pečiais – nepakankamai lanksčios, kad ji pridėtų prie ausies telefoną, bet leidžiančios jai visiškai laisvai dirbti kompiuteriu. Kojos – guminės, su paslėptais šarnyrais, kokių Mattel beveik nebegamina (išimtys taikomos reprodukcijoms). Jos ne tik lankstosi per kelius, bet ir juda į šonus bei šiek tiek – apie savo ašį. Tokia lankstumo ampliudė daro šią lėlę labai patrauklią žaidimui. Jos pėdos yra aukštakulnių pozicijoje (nors ji avi batelius žema pakulne), kas yra subtili užuomina į tai jog ir moterys-tiksliukės nebūtinai vengia puoštis.

Drabužiai. Tai yra 2 dalių komplektas: juodi trikotažiniai bridžai su trupučiu blizgio ir vienos dalies rūbelis, imituojantis švarkelį ir palaidinę. Kad švarkelis nėra atskiras – šiek tiek nuvilia, bet rūbelis yra labai tikroviškas, daug žavingų smulkių detalių. Jam panaudoti net 6 skirtingi audiniai, baltas džinsinis audinys dekoruotas rožiniu siūlu, rakovių raštas – mikroschemos imitacija, ant „palaidinės” – dvejetainis kodas, kompiuteriukas ir dokumentų aplanko ikonėlė bei, žinoma, dėvėtojos vardas ant pabirusių klaviatūros mygtukų ir dar truputis neįkyrių blizgučių. Internetuose kritikuota rožinė apdaila, blizgučiai ir pernelyg jau tiesmukiškas kompiuterinės atributikos atvaizdavimas ant rūbų, tačiau aš neprisijungsiu prie šio choro. Išvesti vidurkį, kaip realybėje rengiasi moteris-programuotoja, gal ir įmanoma, bet iš jos aprangos niekaip nepavyks įminti jos profesijos. Neturi programuotojai uniformos, tad toks sukrovimas visko kompiuteriško ant vieno rūbelio yra visiškai pamatuotas, tikslingas ir pateisinamas. Įvaizdį vainikuoja ryškūs rožiniai batai, atrodantys labai patogiai ir stilingai.

Aksesuarai. Tai yra ta dalis, dėl kurios buvo perkama ši lėlė! Ji turi: rožinius akinius (nors jie ir rožiniai, jų griežta forma leidžia nutuokti, kad jie nėra stiliaus detalė); laisvų rankų įrangą (puikiai sumanyta – juk telefono priglausti prie ausies ji negali); rožinį išmanųjį telefoną, kurį lengvai nulaiko delne specialaus laikiklio dėka; rožinį laikrodį, kuris papuoštas tokio pat rašto lipduku, kaip ir švarkelio rankovės, ir rodo 10:59; rožinį nešiojamą kompiuterį ir pilką rankinę, kurioje telpa vienu metu laptopas ir išmanusis telefonas. Aksesuarai tiesiog tobuli, nors laikrodis galėtų kiek tvirčiau laikytis ant riešo. Laisvų rankų įranga taip pat turi nekaltą minusą – ji yra tvirtai įmontuota į lėlės ausį tokiu pat būdu, kaip būna tvirtinami auskarai, tad Barbie, net ir vilkėdama pokylio suknią, išliks visuomet pasiruošusi atsakyti Stivenui ir Brajenui, kodėl pas juos niekas neveikia. Aišku, yra viena paslaptėlė: verdančiu vandeniu pašildžius lėlės ausį, galima gana nesunkiai ištraukti tą įrenginį, kaip ir auskrarus. Tačiau man patinka jos pasiryžimas 7/24 kibti vykdyti kibernetinių misijų, tad aš jai netrauksiu šio daikto iš ausies tol, kol nepasiūlysiu jai kokios nors rėkmingai nederančios prie šio aparato suknelės.

Žaisti ar nežaisti?

Nors ši lėlytė pasižymėjo skandalu ir įrašė svarbų puslapį Barbie istorijoje, ji yra įdomesnė žaidybine prasme negu kolekcine (kaip ir didžioji dalis mano renkamų eksponatų). Ji turi lankstų kūną, puikius plaukus, aksesuarus, medžiaginius nusimaunančius rūbus ir ryškų vaidmenį. Ar ji įkvėpė mergaičių-programuotojų bumą? Sunku nustatyti, daugelis su ja žaidusiųjų dar nesulaukė pilnametystės, bet ji vienareikšmiškai vien savo buvimu parduotuvėse turėjo paskleisti žinią, jog yra tokia profesija „programuotoja” ir tai – kažkas kieto, kai visą dieną sėdi su kompu ir išmaniuoju. Ir dar laisvų rankų įranga – jeee. O knygelė – ne pirmas ir ne paskutinis simptomas, kad „rožiniame aukšte” nevisuomet sutariama, kas yra panelė Barbie. Knygelės, beje, niekas nepamiršo. Kai Mattel puslapis lagina, kolekcininkai sako „matyt, Barbie USB su virusu įkišo” – prisimena, gerai prisimena. Ir neturi jie pamiršti ir atleisti, kai, sukurdama kietą lėlę, kompanija čia pat amortizuoja ar netgi nubraukia jos kilnų manifestą. Bet ši kova yra laimėta Gėrio. Tegyvuoja stipri mergaitė.